spaitytis

spaitýtis, spaĩtosi, spaĩtėsi 1. Krtv, Žlp žvalgytis, dairytis: Įėjęs į kambarį, nesispaitýk po visus kampus – labai negražu Šl. Spaitaũsi spaitaũsi, žiūriu – ir nebėra kišenėj piniginės Kair. Kai bėdos užgriūna, tai tik spaitýkis Rs. 2. Spaitýkis dabar už savo blogus darbus, t. y. gėdėkis J.